Seimas 2017-12-05 priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 4, 8, 10, 17, 20, 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-821 (užregistruotas TAR 2017-12-13, Nr. 20024).
Priimtas įstatymas įsigalioja 2018-01-01.
Atsižvelgiant į Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo datą, skubos tvarka yra rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 801 „Dėl Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas, kuris artimiausiu metu bus pateiktas derinti.
Pagrindiniai Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai:
1) socialinę riziką patiriančių asmenų (šeimų) socialinės reabilitacijos ir integracijos priemonėms įgyvendinti;
2) šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti;
3) finansinei paramai, skirtai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti;
4) smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencijai;
5) neįgaliųjų socialinei integracijai;
6) bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti;
7) užimtumo didinimo programoms įgyvendinti;
8) savivaldybės ir socialinio būsto fondo plėtrai, rekonstravimui ir remontui;
9) socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti;
10) socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti;
11) savivaldybės administracijoje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčiui didinti.
Dėl išmokos vaikui neįskaitymo
Nuo 2018 m. sausio 1 d. pradėjus išmokos vaikui neįskaityti į šeimos gaunamas pajamas, šios aplinkybės nelaikyti pajamų šaltinio pasikeitimu – skiriant piniginę socialinę paramą, nesant kitoms aplinkybėms, vadovautis bendra Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme įtvirtinta taisykle, t. y. paramą skirti pagal 3 praėjusių mėnesių pajamas.
1) 15 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, neauginantiems vaikų (įvaikių), arba vienam gyvenančiam asmeniui;
2) 20 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
3) 25 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių);
4) 30 proc. – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
5) 35 proc. – asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių).
Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo
Atsižvelgiant į tai, kad būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų dydžiai tiesiogiai priklauso nuo tame būste gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių asmenų, kuriems teikiamos kompensacijos, skaičiaus (apskaičiuojant jiems tenkančias vidutines mėnesio pajamas ir taikomus normatyvus), reikalavimas, kad asmens duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, turi būti įrašyti į Gyventojų registrą, asmenims, kurie kreipiasi dėl kompensacijų išlieka (išskyrus būstą nuomojantiems). Būstą nuomojantys asmenys dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas, administraciją. Išimtis taikoma tik tiems asmenims, kurie kreipsis dėl socialinės pašalpos.