Biudžetinė įstaiga Panevėžio rajono savivaldybės administracija 
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Įmonės kodas 188774594, Vasario 16-osios g. 27, LT-35185 Panevėžys
Tel. (8 45) 58 29 46, faks. (8 45) 58 29 75, el. p. savivaldybe@panrs.lt




 Naujienų prenumerata



 

Krekenavos seniūnija


Birutės a. 6, Krekenavos mstl., LT-5346 Panevėžio r. 
tel.: (8 45) 59 32 13, 59 32 95 
el. p. krekenavos@panrs.lt
Lankytinos vietos: 1 – Krekenavos švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia; 2 – Baimainių piliakalnis Vilkų kaime; 3 – alkakalnis Burvelių kaime; 4 – rašytojo knygnešio Kosto Stikliaus kapas Krekenavos kapinėse; 5 – Švenčiuliškių kaimo kapinės; 6 – prof. Platono Jankausko kapas Daniliškio kaime; 7 – Rodų koplyčia-mauzoliejus; 8 – senosios žydų kapinės Švenčiuliškių kaime; 9 – Vinco Svirskio koplytstulpis ir kryžius Ibutonių kaime; 10 – paminklinis akmuo pirmajam žuvusiam savanoriui atminti Kazokų kaime; 11 – paminklinis akmuo Garšvių knygnešių draugijai atminti Garšvių kaime; 12 – Rapolo akmuo Varnakalnio miške; 13 – Čiūrų (Zaosės k.) sodyba, kurioje gyveno Juozas Urbšys; 14 – Pašilių stumbrynas; 15 – Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus Ustronės vienkiemyje; 16 – paminklinis akmuo Maironiui Varnakalnyje, 17 – II pasaulinio karo karių kapai Krekenavoje.
Seniūnijos plotas – 29 888 tūkst. ha. Krekenavos seniūnijoje įsikūrę 112 kaimų, yra apie 6 tūkst. gyventojų. Veikia vidurinė, 2 pagrindinės, 3 pradinės mokyklos, 3 vaikų lopšeliai-darželiai, Linkaučių vaikų globos namai, Krekenavos kultūros centras, Naujarodžių, Linkaučių, Žibartonių bendruomenės namai, 3 pašto įstaigos, 4 bibliotekos, 2 felčerių punktai, šeimos klinika Krekenavoje, ambulatorija, slaugos ligoninė, 2 vaistinės, veterinarijos vaistinė, keletas parduotuvių.

Seniūnijos centras – Krekenavos miestelis (per 2,1 tūkst. gyventojų), įsikūręs dešiniajame Nevėžio krante, pusiaukelėje tarp Panevėžio ir Kėdainių. Pirmą kartą Krekenava istoriniuose dokumentuose paminėta 1409 m. Gyvenvietė priklausė Rodų dvaro savininkams. Pirmoji bažnyčia Krekenavoje pastatyta 1484 m. Dabartinė Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia buvo statoma 1896–1901 m. pagal inžinieriaus Ustino Galinevičiaus projektą. Bažnyčia garsi Dievo Motinos paveikslu. 1915–1918 m. Krekenavos klebonijoje gyveno poetas, kunigas Maironis. Dabar bažnyčia garsėja Žolinės atlaidais.

Krekenavos seniūnijoje, Naujarodžių kaime, yra Rodų koplyčia, kurios rūsyje-mauzoliejuje palaidoti dvarininkai Švoinickiai. Nepriklausomybės laikais nuo 1925 m. miestelyje veikė Krekenavos žemės ūkio draugijos pieninė, 1934–1935 m. – žemės ūkio kooperatyvas „Nauda“, du malūnai, didelė manufaktūros krautuvė, keliolika mažesnių krautuvėlių ir daug karčiamų. Šauliai turėjo savo klubą. Knygnešių, savanorių, partizanų vardai surašyti Jono Žilevičiaus išpuoselėtų Švenčiuliškių kapinaičių paminkluose – Krekenavos muziejuje po atviru dangumi.

Seniūnija įeina į Krekenavos regioninio parko teritoriją, kurioje yra ir Pašilių stumbrynas. Krekenavą garsino iš Mučiūnų kaimo kilusio kanklių meistro Stasio Rudžio (1880–1949) vadovaujamas kanklininkų ansamblis. Daugybę Krekenavos istorinių įvykių, vaizdų, žmonių įamžino garsiausias Krekenavos fotografas Tadas Bajorūnas (1890–1945). Glitėnų kaime gimė liaudies skulptorius Vincas Svirskis, Linkaučių dvare – Lietuvos Steigiamojo seimo narė, pedagogė Felicija Povickaitė-Bortkevičienė, iš Kazokų kaimo kilęs savanoris Povilas Lukšys, pirmasis žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę, iš Krekenavos – dailininkė Gražina Vitartaitė, grafikė Irena Pakinkevičiūtė, istorikas Gediminas Rudis, miškininkas Jonas Kučinskas. Krekenavoje gyveno medžio drožėjas Stasys Stankevičius, žmonių vadintas Dievuliuku. 1905–1907 m. Zaosės vienkiemyje gyveno Nepriklausomos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, diplomatas, vertėjas Juozas Urbšys (1896–1991).

Didžiausia miestelio įstaiga – vidurinė mokykla (el. p. krekenavosvm@panrs.lt). Jai 1994 m. suteiktas krašto švietėjo, iš Orelių kaimo kilusio mokytojo Mykolo Antanaičio (1883–1965) vardas. M. Antanaitis 1919 m. Krekenavoje įsteigė progimnaziją ir buvo pirmasis jos direktorius. Šios vidurinės mokyklos mokiniai – šalies, tarptautinių dailės ir fotografijos konkursų, orientacinio sporto, sambo varžybų prizininkai. Mokykloje veikia daug įvairių būrelių.

Linkaučių pagrindinėje mokykloje (el. p. linkauciai@takas. lt) aktyvus sportinis gyvenimas. Žibartonių pagrindinėje mokykloje (el. p. zibartoniai@delfi.lt, interneto svetainės adresas: www.omnitel.net/intrapakas/zibartoniai) veikia mokyklos teatras, vykdomi projektai „Garsas, spalva, laikas“, „Mokyklos tobulinimas informacijos amžiuje“ ir kt. Kultūros centre kuriami vaikų ir suaugusiųjų spektakliai, koncertuoja kaimo kapela „O-ho“, folklorinis ansamblis „Lokauša“. Bibliotekoje rengiamos tautodailininkų parodos, veikia skaitykla, kurioje galima naudotis internetu.

Seniūnijoje plėtojamas žemės ir miškų ūkis, yra mėsos produktų perdirbimo įmonių. Pasodėlės ir Tabolsko kaimo vietoje išaugo stambi AB „Krekenavos agrofirma“, kurios gaminama produkcija atitinka Europos Sąjungos standartus. 1975–2000 m. įmonei vadovavo dabartinis rajono meras Alfredas Pekeliūnas. Nepriklausomos Lietuvos metais pradėtas statyti mėsos perdirbimo cechas, jame sumontuoti itališki ir vokiški įrengimai. Plėtėsi įmonės valdos, gamyba. Dabar firmoje įdiegtas maisto produktų gamybos ciklas: grūdai – kombinuotieji pašarai – kiaulės – maisto produktai. „Krekenavos agrofirma“ įdiegė ISO 9002 kokybės sistemą. Viena didžiausių seniūnijoje yra Vladislovo Kazakevičiaus vadovaujama Žibartonių žemės ūkio bendrovė, užsiimanti gyvulininkyste, augalininkyste, švelniakailių žvėrelių auginimu, turinti savo kepyklą, malūną, mėsos perdirbimo cechą. Pagamintą produkciją ji parduoda ne tik savo, bet ir artimiausių rajonų parduotuvėse. 
Žinoma A. Kisielienės individualioji įmonė – Radviliškių kaime įsikūrusi kepykla. Vienas stambesnių ir labiausiai patyrusių seniūnijos ūkininkų Jonas Račkauskas turi 700 ha žemės, kurioje augina bulves, kviečius, miežius, svogūnus. Kiti ūkininkai – V. Valikonienė, N. ir G. Kaščioniai, N. ir J. Adamkevičiai – verčiasi augalininkyste, gyvulininkyste.


 

Jūsų komentaras

Vardas:
El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje
AntiSpam

komentarų nėra
Paskutinis atnaujinimas: 2018-03-16 15:44:46