Abejaip taisyklinga sakyti.

Jei norima labiau pabrėžti, kad tam tikras dalykas (daiktas, ar veiksmas), skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, labiau tinka kilmininko forma – Kalėdų koncertas, Kalėdų pyragas, Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos ir pan.

Jei norima nusakyti daikto ar veiksmo rūšį (pvz., tam tikros programos koncertas visada bus kalėdinis), tinka būdvardis – kalėdinis koncertas, kalėdinė eglutė, kalėdinės dovanos.

Toks pat santykis ir junginių Velykų kiaušinis, velykinis kiaušinis; Velykų tortas, velykinis tortas.

Labai aiškiai pasakyti, kada vartoti kilmininko formą, kada priesagos -inis, -ė būdvardį, gana sunku. Dažnai tam tikri žodžių Kalėdų, kalėdinis, -ė vartojimo atvejai yra subtilūs. Nuo seno buvo įprasta vartoti kilmininko formą, pvz.: rudens atostogos, gimtadienio dovana, Velykų rytas, taip pat ir Kalėdų atostogos, tad tais atvejais, kai nusakomas tam tikras daiktas ar konkretus veiksmas, skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, teiktina kilmininko forma, pvz.: Kalėdų pyragas, Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos, Kalėdų Senelis, Kalėdų staigmena (geriau nei siurprizas!), Kalėdų atvirukas, Kalėdų koncertas, Kalėdų žaidimas ir pan. Tačiau tais atvejais, kai kalbama apie Kalėdoms skirtą, bet kitu laiku vykstantį veiksmą, pvz., kalėdinis žaidimas gali būti žaidžiamas ir ne per Kalėdas, kalėdine staltiese užtiesti stalą galime ir po Kalėdų ir t. t., arba kai atsiranda dviprasmybių, pvz.: Kalėdų prekyba, Kalėdų nuolaida, Kalėdų mugė ir kt., labiau tinka priesagos -inis, -ė būdvardis kalėdinis, -ė (kalėdinė prekyba, kalėdinė nuolaida, o vietoj Kalėdų išpardavimas  – kalėdinis išpardavimas ir pan.). Kalbininkai ne visada gali išnagrinėti kiekvieną „kalėdinį“ atvejį. Labai svarbu, kad patys vartotojai nepamirštų, jog būdvardis kalėdinis, -ė ne visada gali pakeisti kilmininką, antra vertus, ne visur tinka ir Kalėdos. Nelabai bus gerai, jei pradėsime Kalėdas pardavinėti, taikyti joms nuolaidas ir pan.

Plačiau apie tai žr. D. Vainauskienė. Kalėdos ir kalėdinis: kada katrą vartoti // Lietuvos rytas, 1996 m. lapkričio 29 d.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė kalbos tvarkytoja Birutė Goberienė