Biudžetinė įstaiga Panevėžio rajono savivaldybės administracija 
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Įmonės kodas 188774594, Vasario 16-osios g. 27, LT-35185 Panevėžys
Tel. (8 45) 58 29 46, faks. (8 45) 58 29 75, el. p. savivaldybe@panrs.lt




 Naujienų prenumerata



 

Integruotas tvarkaraštis (Integrated Curriculum (The Finnish Education System) – Suomijos švietimo sistemos geroji patirtis

Rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 1 d. Velžio gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Vaida Šiaučiūnė ir Dalia Vizbarienė dalyvavo mokytojų mokymuose Suomijoje. Mokymai vyko pagal Velžio gimnazijoje vykdomą „Erasmus+“ KA1 projektą „Transformacijos lyderiai – pokyčių iniciatoriai“. Šiam projektui įgyvendinti paramą suteikė Europos Sąjungos fondai. Paskaitos organizuotos Vantaa ir Helsinkyje. Mokymuose dalyvavo mokytojai iš Italijos, Ispanijos (Barselonos ir Granados miestų), Lenkijos, Bulgarijos, Slovėnijos, Graikijos bei Lietuvos. Mokymus vedė Suomijos švietimo atstovai (mokytojai ir mokyklų vadovai, švietimo ekspertai): Jenni Sipola, Tuija Lindrom, Arto Martikainen, Jarmo Palola, profesorė Kirsti Lonka, mokymų kuratorė ir trenerė iš Rumunijos Andreea Gatman. Organizuoti vizitai į mokyklas, bibliotekas, muziejus, Aalto universitetą. Buvome išsikėlę tikslą – kuo daugiau sužinoti apie Suomijos švietimo sistemos naujoves, integruoto tvarkaraščio pritaikymo galimybes Velžio gimnazijoje.

Integruotas turinys – tai, anot suomių švietimo ekspertų, tarpdisciplininis (angl. interdisciplinary) ugdymas, bendradarbiauja ne tik skirtingos disciplinos (anglų kalba, matematika, menai ar kt.), bet kartu integruotai ugdomos bendrosios bei dalykinės kompetencijos. Integruotas mokymas apima ir daugiadisciplininį (angl. transdisciplinary) mokymą, kuris suteikia visuminį požiūrį į problemą neatskiriant atskirų disciplinų ribų, tuo tarpu tarpdisciplininis ugdymas apibrėžiamas kaip problemos sprendimas iš skirtingų disciplinų perspektyvos. Taikant daugiadisciplininį mokymą atsiranda naujovių, taikant tarpdisciplininį – vyksta įvairiapusė analizė.

Taikant daugiadisciplininę integraciją pasitelkiami PBL metodai: projekto taikymo (angl. project based), fenomeno / reiškinio analizės (angl. phenomenon based) ir problemos analizės (angl. problem based). Sėkmingo visų šių metodų taikymo ašis – besimokančiojo smalsumas ir klausimai.

Nuo 2017 m. Suomijoje pereinama prie vadinamo Naujojo mokymo plano (angl. New curriculum), kuris paremtas integruoto mokymo modeliu. Išskiriami svarbiausi 8 akcentai:

  1. Mokymosi skatinimas: aiškiai apibrėžiamas mokymo(si) tikslas, taip skatinamas noras išmokti bei siekiama sudaryti visas galimybes visiems mokiniams patirti mokymosi sėkmę.
  2. Mokymasis už klasės ribų bei IKT panaudojimas: mokymosi aplinka turi būti saugi ir skatinanti, įkvepianti mokymuisi; naudojamos kitos erdvės, ypač bibliotekos; technologijos naudojamos mokymui(si) pagilinti, vizualizacijai, kūrybiškumui lavinti.
  3. Pokyčiai planuojant pamokoms skirtas valandas bei dalyko turinio peržiūra: ugdomasis turinys, jo tikslai ir uždaviniai peržiūrimi ir perplanuojami atsižvelgiant į šių dienų realijas, siekiama suteikti žinių ir ugdyti tokias kompetencijas bei įgūdžius, kurių prireiks ateityje.
  4. Bendrųjų kompetencijų ugdymas visų mokomųjų dalykų pamokose: ypatingas dėmesys skiriamas bendrųjų kompetencijų ugdymui viso mokomojo proceso metu neišskiriant atskirų mokomųjų dalykų.
  5. Supažindinimas su programavimo pradmenimis: pasitelkiant IKT,  informacinio raštingumo kompetencija ugdoma visų dalykų pamokose, o programavimas integruotas į matematikos dalyko turinį ir neatsiejamas nuo šio dalyko tikslų bei uždavinių.
  6. Privalomas bent vienas daugiadisciplininis mokymosi modelis per metus: per metus privaloma išnagrinėti bent vieną temą, projektą ar kursą pasitelkus daugiadisciplininį metodą; mokiniai įtraukiami į daugiadisciplininio mokymo(si) kūrimą mokykloje; tai privaloma ir pradinėse klasėse; dailė ir muzika įtraukiami atsižvelgiant į mokymosi klasę, t. y. kada šių dalykų pradedama mokyti pagal tvarkaraštį.
  7. Mokymosi pažangos stebėjimo įvairovė: taikomi įvairūs mokymosi pažangos stebėjimo metodai, ypatingas dėmesys skiriamas tiems metodams, kurie skatina mokymąsi.
  8. SVARBIAUSIA: susipažinimas su mokymosi planu – tiek mokiniai, tiek jų tėvai žino, ko, kaip ir kada bus mokomasi einamaisiais metais. Tai padeda mokiniams prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi bei skatina bendradarbiavimo ir gerovės (angl. wellbeing) kūrimą mokykloje. 

Kaip Naujasis mokymo planas įgyvendinamas Suomijoje?

Šio plano kūrimas vyksta 3 etapais:

  1. Valstybiniu mastu darbo grupės susitaria dėl  mokymo(si) tikslų, sąvokų, reikiamos pagalbos šaltinių. Plano kūrimas vyksta interaktyviai.
  2. Savivaldybių lygmeniu susitariama dėl kiekvienos jai pavaldžios mokyklos plano unikalumo: išryškinamos vertybės, ugdymo principai, mokymo tikslai ir uždaviniai, mokymo organizavimas, pamokų valandų paskirstymas, namų mokymo poreikis, specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymas, imigrantų ugdymo klausimai.
  3. Mokytojas ir mokykla nustato, kokiais mokymo(si) metodais bus dirbama ir kokios priemonės bus naudojamos.

Mokykla ir mokytojas gali laisvai spręsti šiuos klausimus siekiant integruoto ugdymo tikslų:

  1. ieškoti ir naudoti autentiškas mokymosi priemones bei įrankius;
  2. užtikrinti mokymąsi klasėje ir už jos ribų;
  3. kurti skirtingas, besikeičiančias mokymosi aplinkas;
  4. mokyti įvairiais mokymo metodais;
  5. didelį dėmesį skirti edukacinėms aplinkoms.

Mokinio sėkmė ir abipusis bendradarbiavimas paremtas 3 svarbiomis taisyklėmis:

  1. Pasitikėjimu (3 pasitikėjimo lygmenys: 1 – mokinys sėdi jam mokytojo paskirtoje vietoje; 2 – mokinys sėdi jam patinkančioje vietoje klasėje; 3 – mokinys turi mokytojo pasitikėjimą ir gali pamokos metu mokytis už klasės ribų).
  2. 3 PBL mokymas: projektine veikla, problemos analize bei reiškinio analize paremtas mokymas.
  3. Naujos mokymo(si) erdvės naujoms mokymosi formoms: mokymasis „gyvosiose laboratorijose“ (angl. LivingLabs) – jos yra įsikūrusios viešosiose įstaigose, pvz., Radijo stotyje, bibliotekoje. Verslininkai laboratorijas kuria mokyklose tam, kad mokiniai išbandytų ir įvertintų jų naujus gaminius prieš pradedant masinę gamybą;  bibliotekose įrengiamos daug investicijų kainuojančios, tačiau universaliai pritaikomos „studijos“, pvz., garso įrašų studija, pridėtinės realybės (angl. Augmented reality), leidybos ar kt. – jos yra nemokamai prieinamos mokyklų bei universitetų bendruomenėms (mokytojai, dėstytojai, mokiniai gali jomis naudotis ruošdamiesi pamokoms, projektams, atlikdami tiriamuosius darbus ar kt.); bendradarbiavimas su universitetais (organizuojamos vasaros stovyklos, savaitiniai klubai; išvykos ir seminarai).

Bibliotekos vaidmuo suomių gyvenime

Kalbant apie Suomijos bibliotekas, ko gero, labiausiai tiktų italų rašytojo, filosofo, bibliofilo Umberto Eco pasakyta mintis: „Jei Dievas egzistuotų, jis būtų biblioteka“. Bibliotekos Suomijoje atlieka ypatingą vaidmenį žmonių gyvenime: jos šiuolaikiškos, patrauklios, jaukios. Ieškoma įvairių skaitymo skatinimo būdų. Pvz., mieste važinėja mobilios bibliotekos-autobusai; grožinė pasaulinė literatūra yra leidžiama jaunimui patrauklia forma – komiksai; bibliotekose nebūtinai tik skaitoma  –  tai patrauklios vietos susitikimams, pasimatymams, netgi posėdžiams ar šventėms organizuoti. Jose galima ne tik užkandžiauti bet ir nusnūsti. Didžioji dalis bibliotekų dirba iki 20–21 val. O  Suomenlina saloje esanti biblioteka veikia 24/7 – kiekvienas vyresnis nei 16 metų salos gyventojas turi bibliotekos raktą. Biblioteka kas savaitę gauna maždaug metrą naujausių knygų, todėl senesnes tiesiog reikia išnešti į sandėlį. Be to, mažieji bibliotekos skaitytojai gali knygas skaityti šuniui, kuris yra pats kantriausias klausytojas pasaulyje.

Dar keletas įdomybių:

-          Suomiai teigia, jei septynmetis iš namų iki mokyklos negali dviračiu atvykti pats – tai jis nesubrendęs mokyklai.

-          Maitinimas mokyklose finansuojamas valstybės; organizuojamas švediško stalo principu: valgiaraštyje daug salotų, pagrindinis patiekalas dažniausiai įvairių rūšių šiupinys; gėrimas: vanduo, pienas arba kefyras.

-          Mokyklose įprasta būti be batų.

-          Mokyklos erdvės  –  daugiafunkcės: viena erdvė kartu yra ir aktų salė, valgykla, koridorius ar mokymosi erdvė.

-          Suomijos muziejai skirti interaktyviam mokymuisi, įrengtos poilsio zonos: pvz., Helsinkio miesto muziejuje daugybę eksponatų galima liesti rankomis; vaikai gali žaisti „Vaikų miestelyje“, bendrų veiklų metu su tėvais ar auklėtojais susipažinti su Helsinkio istorija, 3D virtualiomis technologijomis gali pakeliauti „Laiko mašina“. Visos muziejaus ekspozicijos nemokamos.

-          Pasitikėjimu grįsta kultūra: mokyklų vadovai pasitiki mokytojais, mokytojai savo ir kitų mokiniais, tėvai mokytojais. Vienas iš mokyklos vadovų paklaustas, ar jis stebi mokytojų pamokas, nusistebėjo dėl tokio klausimo. Anot jo, kiekvienas mokytojas geriausiai žino, kaip reikia ugdyti vaikus. Tai nereiškia, kad nebūna nesusipratimų, tačiau visas iškylančias problemas galima išspręsti.

SVARBIAUSIA: nėra blogo oro, yra bloga apranga. Ypatingas dėmesys skiriamas mokinių fizinei sveikatai. Vadovaujamasi šūkiu: „Sėdėjimas  –  tai nauja rūkymo rūšis“, todėl visi mokiniai kasdien dalį laiko bet kokiu oru praleidžia lauke: eina pasivaikščioti į kalnus, mankštinasi gryname ore, važinėja dviračiais, žaidžia žaidimų aikštelėje ir kt.


 Vaida Šiaučiūnė ir Dalia Vizbarienė
 
 

Siųsti draugui
Paskutinis atnaujinimas: 2018-11-06 16:51:30
Spausdinimo versija
Twitter MySpace LinkedIn Facebook

Jūsų komentaras

Vardas:
El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje
AntiSpam

komentarų nėra
Atgal