Biudžetinė įstaiga Panevėžio rajono savivaldybės administracija 
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Įmonės kodas 188774594, Vasario 16-osios g. 27, LT-35185 Panevėžys
Tel. (8 45) 58 29 46, faks. (8 45) 58 29 75, el. p. savivaldybe@panrs.lt




 Naujienų prenumerata



 

Aptartos žemės ūkio sektoriaus aktualijos

Žemės ūkio ministerijoje liepos 11 d. vyko pasitarimas aktualiais žemės ūkio veiklos ir paramos administravimo klausimais. Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pristatė Europos Komisijoje (EK) vykstančius Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) formavimo procesus bei Lietuvos poziciją dėl BŽŪP ateities.

Taip pat apžvelgtas žemės ūkio pasėlių ir naudmenų deklaravimas, aptartas stichinės sausros poveikis, afrikinio kiaulių maro situacija bei kiti žemės ūkio sektoriui aktualūs klausimai.

Teks derėtis

Kalbėdamas apie BŽŪP žemės ūkio ministras atkreipė dėmesį, kad reikia ruoštis tam, kad pinigų bus mažiau, o juos panaudoti teks efektyviau ir sumaniau. Lietuva yra viena iš 5 Europos Sąjungos (ES) narių, kurioms bendras finansavimo paketas nemažėja, bet, pasak ministro, Lietuvai EK siūlymas netinka dėl kelių svarių priežasčių.

Lietuva dar nėra pasiekusi 70 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio, o 2027 m. turėtume pasiekti tik apie 80 proc. Mažėja žemės ūkio politikos finansavimas, Lietuvai jis mažėja 15 proc., o reikalavimai auga (žalinimas, gyvulių gerovės reikalavimai).

Taip pat Lietuvos netenkina tai, kad nuo dabar esančių 15 iki 57 proc. išaugs bendrojo finansavimo procentas.

„Tai nėra sąžininga konkurencija, tad labai laukiame jūsų idėjų, argumentų, tikimės, kad EK juos išgirs. Nerimauju, kad mums tai – nepakeliama našta ir mes nepajėgsime pasiekti EK keliamų tikslų, taigi negalėsime konkuruoti tomis pačiomis sąlygomis. Akivaizdu, kad reikės dar padirbėti derybose,“ – kalbėjo žemės ūkio ministras G. Surplys.

Pristatyti deklaravimo rezultatai

Pasitarime apžvelgti šių metų žemės ūkio pasėlių ir naudmenų deklaravimo rezultatai. Jie rodo, kad kasmet mažėjant pateiktų paraiškų skaičiui deklaruojamas plotas auga. Palyginus su praėjusiais metais, šiemet deklaruojamas plotas išaugo 16 274 ha, o pateiktų paraiškų sumažėjo 2 442.

Šiemet pateiktos 128 136 paraiškos, o deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas siekia 2 910 282 ha. Vidutiniškai vienas pareiškėjas 2018 m. deklaravo 22, 71 ha.

Labiausiai deklaruojami plotai augo Raseinių, Kauno, Kėdainių bei Šiaulių rajonuose.  

Daugiausia deklaruota žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų Kėdainių (108 250,06 ha), Panevėžio (96 402,01  ha), Raseinių (95 759,33 ha), Radviliškio (93 049,01 ha), Šakių (92 077,32 ha). Vilkaviškio (85 143,23 ha), Kelmės (82 923,56 ha), Pasvalio (82 692,29 ha) rajonuose. Daugiausia paraiškų patvirtinta Alytaus (4976), Šilalės (4756) ir Šilutės (4361), Kelmės (4086) rajonų savivaldybėse.

2018 m. taip pat buvo priimamos kompensacinės paraiškos už 2017 m. pasėtus ir dėl kritulių žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius pasėlius. Paraiškas dėl žuvusių pasėlių pateikė 2 445 pareiškėjai, deklaruotas jų plotas – 62 231 ha. Tuo tarpu 3 513 pareiškėjų negalėjo apsėti laukų 125 144 ha plote.

Iki liepos 18 d. duomenys apdorojami ir iki rugsėjo mėnesio pabaigos parama turėtų pasiekti nukentėjusius žemdirbius.

Bandys gerinti draudimo sąlygas

Pasitarime aptartas stichinės sausros poveikis ir dėl sausros padaryta žala žemės ūkio sektoriui. Pasak ŽŪM vyriausiosios patarėjos Virginijos Žoštautienės, situaciją sunkina ir tai, kad žemdirbiai nenori draustis nuo stichinės sausros.

Kol kas nė vienas ūkininkas nėra apsidraudęs nuo stichinės sausros.

„Artimiausiu metu planuojame susitikti su draudimo kompanija ir aptarti, ką galima būtų pakeisti draudimo sąlygose, kad žemdirbiai noriau tai darytų“, – kalbėjo V. Žoštautienė.

Klimato kaita kelia tiesioginę grėsmę šalies žemdirbiams, dėl sausros, liūčių jie ne tik netenka dalies pajamų, bet ir sunkiau gali vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartis, sudarytas, pavyzdžiui, su grūdų supirkėjais. Viceministrė Ausma Miškinienė pabrėžė, kad sausros – ekstremalios situacijos – paskelbimas neatleidžia nuo įsipareigojimų, prisiimtų pagal privačių subjektų sutartis.

„Net force majeure pažyma nėra šimtaprocentinis garantas, kad bus atleidžiama nuo įsipareigojimų, prisiimtų pagal privačių subjektų sutartis. Mes siekiame sudaryti galimybes atleisti pareiškėjus nuo atsakomybės už ES ir nacionalinės paramos priemonių įsipareigojimų nevykdymą tais atvejais, kai jie nevykdomi dėl force majeure ar išskirtinių aplinkybių, tačiau negalime reguliuoti privačių sutartinių santykių ir įsipareigojimų vykdymo“, – aiškino viceministrė.

Sutartinius santykius reguliuoja civilinė teisė ir laisvas šalių susitarimas. Nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą žemdirbys gali būti atleidžiamas, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl force majeure aplinkybių. Kaip vienas iš įrodymų gali būti panaudotos Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduodamos šias aplinkybes liudijančios pažymos.

Kol kas dėl liūčių tėra išduotos vos kelios tokios pažymos, o dėl sausros pažymų dar niekas nesikreipė.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas Karolis Šimas akcentavo, kad kiekvienu atveju iškilus sunkumams vykdyti sutartinius  įsipareigojimus reikia kreiptis į grūdų pirkėjus ir kartu įvertinti bei spręsti  situaciją, kaip įsipareigojimai pagal sutartį būtų vykdomi. 

Ginklas prieš AKM – ūkininkų sąmoningumas

Didelį nerimą Lietuvoje keliantis afrikinis kiaulių maras (AKM) neliko pasitarimo paraštėse: esamą situaciją pristatęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas aptarė biologinio saugumo reikalavimų kontrolę kiaulininkystės ūkiuose.

AKM užkratas neturi galimybių patekti į fermą, jei tinkamai laikomasi biosaugos priemonių. Labai svarbu pačių kiaulių augintojų sąmoningumas.

Siekiant apsisaugoti nuo AKM, ūkiuose draudžiama šerti kiaules šviežiai nušienauta žole, termiškai neapdorotais pašarais, virtuvės atliekomis bei naudoti pakratus, atvežtus tiesiai iš lauko. Taip pat priminti ir minimalūs reikalavimai kiaulių ūkiams: laiku deklaruoti kiaules, perkelti tik ženklintas kiaules, įrengti dezinfekcinį kilimėlį, persirengti kitais rūbais ir avalyne, aptverti tvarką tvora, prižiūrėti aplinką, apsaugoti gyvūnus nuo kraujasiurbių bei graužikų.

VMVT iki birželio 1 d. patikrino visas I–II ketv. laikotarpiu deklaruotas kiaulių laikymo vietas (13 915 ūkių). Deja, bet 29,9 proc. kiaulininkystės ūkių nustatyta biologinio saugumo arba kitų (ženklinimo, pašarų, vaistų) pažeidimų. 384 ūkiams buvo skirti įspėjimai, o 21 ūkis gavo baudas.

VMVT direktoriaus pavaduotojas priminė, kad kiaulėms susirgus būtina apie tai pranešti teritorinei VMVT ar privačiam veterinarijos gydytojui.

 

 


Parengta pagal ŽŪM informaciją


 
  

Siųsti draugui
Paskutinis atnaujinimas: 2018-08-01 13:54:22
Spausdinimo versija
Twitter MySpace LinkedIn Facebook

Jūsų komentaras

Vardas:
El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje
AntiSpam

komentarų nėra
Atgal